Pernai per savo gimtadienį, birželio 8 d., gyniausi bakalauro darbą ir kitos dienos rytą jau dalyvavau „Baltic Pride“ Rygoje.

Šiais metais birželio 8 d. yra kur kas svarbesnis įvykis už bakalauro darbo gynimą ir už mano gimtadienį. Šiais metais „Baltic Pride“ eisena „Už lygybę!“ vyksta Vilniuje.

Nevykėlio prezidento, išsigimusios vyriausybės ir arogantiškų, adekvačiai savo padėties nesuprantančių žurnalistų terpėje, kurioje dabar esame, svarbu prisiminti kelis dalykus.

Šios eitynės – tai kova ne vien už homoseksualų teises, bet pirmiausia už laisvės, kaip tokios, idėją. Reikia prisiminti, kad Europos istorijoje niekad už laisvę nekovojo valdžia. Už laisvę kovoja tauta, laisvę šaliai atneša žmonės. Kiekvienas žmogus savo viduje nešamą laisvės idėją paverčia visuotinės laisvės idėjos dalimi. Todėl labai svarbu kiekvieno žmogaus dalyvavimas.

Gamta nedaro klaidų. Gamta kuria įvairovę. Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad homoseksualūs asmenys yra tokie, kaip heteroseksualūs. Taip sakyti būtų bandymas save neigti. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kalbėdamasis su heteroseksualais suprantu, jog visiškai kitaip jaučiu pasaulį, visiškai kitaip jaučiu kitą žmogų. Įvairovė kuriama ne tik tam, kad taip gyventi būtų smagiau ar įdomiau. Įvairovė yra ir tam, kad šis pasaulis įgytų posūkius ir kitas formas. Įsigilinus į meno istoriją, matyti, kad daug lemtingų ir neretai kertinius posūkius meno pasaulyje padarė žmonės, kurie niekaip netilpo į heteronormatyvius rėmus. Yra tokių meno sferų, kurių egzistavimas be homoseksualumo kaip tokio išvis neįsivaizduojamas. Ir tos sferos pernelyg giliai įsišakniję kiekvieno žmogaus kasdienybėje.

Kova už tai, kad galėtų laisvai gyventi LGBT+ žmonės, tai kova už grožio ir estetikos idėjas kaip tokias. Kad šitas pasaulis mums atsivertų kartu ir kaip estetizuotas, reikia atsižvelgti į tuos, kurie daugiausiai prie to prisidėjo savo kitaip jaučiama ir suvokiama aplinka. Ir svarbiausia – mokėjimu išreikšti tą kitaip suvokiamą aplinką. Todėl LGBT+ teisės nėra tik tokių žmonių atsakomybė.

Tikslus mąstymas neria tik į gylį ir tą gelmę nagrinėja. Labai svarbu yra ir tas mąstymas, kuris pasaulio pažinumą ne gilina, bet ir plečia.

Kažkada prieš porą metų Turkijoje eitynes buvo sugalvota rengti per ramadaną. Pasipiktinę musulmonų dvasininkai susirinkusiuosius išvaikė. Neilgai trukus prasidėjo audra ir po jos iškart nušvito Saulė. Per visą dangaus skliautą nutįso vaivorykštė. Apie tai rašė visa Vakarų Europa. Tikintieji nustebo savo tikėjimu, ateistai suabejojo savo netikėjimu, o agnostikai gėrėjosi vaizdu.

Paskutiniu metu dažnai kalbama, kad Lietuva vejasi Vakarų Europą. Kad ji auga ir bręsta. Tik čia svarbu kita. Norint išties artėti prie Vakarų, išmokime kovoti. Išmokime garsiai kalbėti.

Todėl asmeniškai kviečiu kiekvieną atskirai ir visus kartu birželio 8 d. nusimesti savo principus, savo tikėjimus ir netikėjimus bei kurti savo šalį. Švęskime įvairovę. Kovokime už laisvę kaip idėją, branginkime kiekvieno žmogaus gyvenimą ir tai, ką tuo gyvenimu potencialiai žmogus gali sukurti, priešindamiesi idėjai tą gyvenimą sunaikinti.