„Kol nepamačiau žmonių, tokių kaip aš, darančių tai, ką aš noriu daryti, iki tol nebuvau tikra, kad man tai būtų įmanoma“, – tai aktorės Lupitos Nyong‘o žodžiai apie reprezentacijos kine svarbą. Ji kalbėjo iš savo kaip juodaodės moters aktorės patirties, tačiau ši dilema labai artima ir LGBT+ bendruomenei.

Į šiuos ir kitus klausimus mums padės atsakyti vienų iš pirmųjų lietuviškų filmų su LGBT+ veikėjais režisierius, knygos „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“ autorius Romas Zabarauskas.

Romai, kaip kilo idėja savo filmuose įtraukti LGBT+ veikėjus?

Mano filmuose išties vis atsiranda LGBT+ personažų, matyt dėl to, kad ir pats esu homoseksualus. Gal, pavyzdžiui, jeigu būčiau baikeris, tuomet mano filmų veikėjai dažniau praūžtų su motociklais. Bet tai yra tik vienas aspektas. Pasikartojančias savo filmų temas įvardinčiau kaip meilės, politikos, meno prigimties aptarimą.

Ar ieškant aktorių filmui Jums buvo svarbu, kad homoseksualius veikėjus vaidintų būtent homoseksualūs aktoriai ar svarbiau buvo pats vaidmens atlikimas neatsižvelgiant į aktoriaus seksualinę orientaciją?

Tikrai nesirenku aktorių pagal jų seksualinę orientaciją. Pavyzdžiui, mano filme „Porno melodrama“ homofobą kunigą suvaidino aktorius Irmantas Bačelis, vėliau viešai atsiskleidęs kaip homoseksualus. Tuo tarpu pagrindinį veikėją, biseksualų Joną suvaidino moterį vedęs Marius Repšys. Šie du aktoriai puikiai įkūnijo personažus, kurių, kaip ir pačių aktorių, neapibrėžia vien jų seksualinė orientacija. Kartu suvokiu, jog homofobija, kaip ir seksizmas bei rasizmas, yra ne tik asmeninio pasirinkimo reikalas, bet ir institucinis, visą mūsų realybę persmelkęs reiškinys. Todėl tam tikrais atvejais homofobija gali apriboti ne heteroseksualių aktorių šansus gauti įvairesnius vaidmenis. Dėl šios priežasties kastingo metu visada stengiuosi suteikti šansą nemažai LGBT+ aktorių.

Kristen Stewart, Benas Whishawas, Denisas Kolomyckis.

Ir pabaigai: galbūt pasidalintumėte pora Jūsų mėgstamiausių ar galbūt Jūsų paties meno projektus įkvėpusių LGBT+ filmų?

Mane įkvėpė daugybė su LGBT+ bendruomene susijusių filmų. Režisuotų Dereko Jarmano, Greggo Arakio ar Lisa‘os Chodolenko, prodiusuotų Christine‘os Vachon, suvaidintų Tilda‘os Swinton… Mano mėgstamiausias filmas, Douglaso Sirko All That Heaven Allows – 1950-ųjų Holivudo melodrama apie uždraustą meilę, kuri savo ruožtu padarė įtaką daugybei LGBT+ kūrėjų nuo Rainerio Wernerio Fassbinderio iki Pedro Almodovar. Šio filmo pamaiviškas stilius ir visuomenės konformizmo kritika buvo iš naujo atrastas tik praėjus keliems dešimtmečiams nuo jo sukūrimo.

Romas Zabarauskas šiuo metu dirba prie savo naujo kino projekto „Advokatas“ (angl. „The Lawyer“, nukreipsime į „Facebook“).

Dar nesate matę straipsnyje minimų filmų? Juos galite pasižiūrėti čia (nukreipsime į „ŽMONĖS Cinema“, mokama paslauga):

• „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ (N-16),
• „Porno melodrama“ (N-18).