Pedro Almodovaro „Skausmas ir šlovė“

Mūsų įvertinimas: 4,5 iš 5

Ispanų režisierius Pedras Almodovaras (Pedro Almodóvar), kuriantis jau penkis dešimtmečius, šiemet pristato dvidešimt pirmąjį filmą „Skausmas ir šlovė“ („Pain and Glory“)

N-16
Straipsnis yra skirtas vyresniems
nei 16 metų skaitytojams
Dainos, saulė, neapsakomai graži ir turtinga šalies kultūra filme „Skausmas ir šlovė“
Kadras iš filmo, „VLG filmai“

Pedras Almodovaras yra žinomas ne vien dėl kinematografiškai išpuoselėtų juostų, užburiančių ispaniška saule ir spalvų žaismu, tačiau ir dėl kūryboje nagrinėjamų „nepatogių“ temų: homoseksualumas, translytiškumas, fizinė prievarta, priklausomybė nuo narkotikų. Nors filmo režisierius yra atvirai atsiskleidęs gėjus, pats teigia, kad pagrindine jo filmų varomąja jėga išlieka universalūs santykiai. Santykiai tarp tėvų ir vaikų, santykiai tarp vaikystės draugų, santykiai tarp mylimųjų. Destruktyvūs, teikiantys kūrybiškumo, žalingi ir sveiki santykiai. Santykiai, kurie verčia patirti didžiulę palaimą, o vėliau – ir didžiulę kančią.

Pedro Almodovaro kūryboje varomąja jėga išlieka universalūs santykiai
Kadras iš filmo, „VLG filmai“
Skausmas ir šlovė
Režisierius
Pedras Almodovaras
Žanras
Drama
Šalis
Ispanija
Kalba
Ispanų
Išleidimo metai
2019
Trukmė
1 val. 53 min.

„Skausmas ir šlovė“ pasakoja apie tai, kaip bėgdamas nuo savo vidinių demonų, jau į pensiją išėjęs režisierius Salvadoras Malo (išgalvotas veikėjas), rašo prisiminimus iš savo vaikystės ir 1980-aisais metais vykusio meilės romano su vyru. Vieną dieną jis gauna pasiūlymą reklamuoti savo, prieš trisdešimt metų išleistą ir jau klasika tapusį filmą. Pasitaikius progai jis aplanko pagrindinę filmo žvaigždę – aktorių, kurio nematė jau trisdešimt metų. Režisierius randa jį įnikusį į priklausomybę nuo heroino, tačiau tai jam nesukelia antipatijos – jis pats nusprendžia įsigyti narkotikų. Netikėtai atkurtas ryšys, Salvadorui sukelia ne tik priklausomybę, bet ir atveria duris naujoms kūrybinėms perspektyvoms.

Filmas yra padalintas į dvi pagrindines siužeto linijas, kurios eina kartu. Pirmoji vyksta 1960 m. ir pasakoja apie veikėjo vaikystę, jo atrastus talentus, santykį su svarbiausiu gyvenimu žmogumi – motina, jauname amžiuje užgimusį geismą. Antroji dalis vyksta jau šiais laikais ir pasakoja apie dabartinį gyvenimo nuosmukį, fizinę bei psichologinę kančią. Filmo metu vyrauja nostalgiška nuotaika, blyksniai į praeitį, kurie padeda suvokti esamą Salvadoro padėtį. Prisiminimai, kurie parašyti tarsi testamentas, patys savaime pamažu virsta nauja gyvenimo gija.

Salvadoras Malo (akt. Antonijus Banderasas)
Kadras iš filmo, „VLG filmai“

Iš pirmo žvilgsnio filmo pavadinimas gali pasirodyti banalus, tačiau jis atspindi filmo tematiką. Filmo naratyvas nėra nuosekliai kontrastingas – jo siužeto linija nėra panaši į vieną iš daugelio nuspėjamų kino juostų apie įžymybę, kuri pasiekia savo šlovės piką, įninka į narkotikus, suklumpa, pakyla iš pelenų ir sutinka šviesų rytojų. Priešingai, filme pasakojama apie tai, kad skausmas ir šlovė yra neatsiejami palydovai, visą gyvenimą einantys greta vienas kito.

Motina (akt. Penelopė Kruz) ir jaunasis Salvadoras (akt. Asier Flores)
Kadras iš filmo, „VLG filmai“

Pagrindinius vaidmenis – Salvadoro ir jo motinos – atlieka iš ankstesnių Pedro Almodovaro filmų atpažįstami aktoriai: Penelopė Kruz (Penelope Cruz), Antonijus Banderasas (Antonio Banderas). Puiki aktorių vaidyba lyg į karštą vasaros naktį susapnuotą nostalgišką sapną nukelia žiūrovą į Ispaniją, kurioje kasdienybę lydi dainos, saulė, neapsakomai graži ir turtinga šalies kultūra, tačiau kartu nukelia ir į šalį, kurioje gyvena tokie patys gyvenimo pakilimus ir nuopuolius patiriantys žmonės: motina, besinerianti iš kailio, kad suteiktų savo sūnui išsilavinimą bei nelaimingi menininkai, kovojantys su savo egzistencine ir kūrybine kančia pačiais destruktyviausiais būdais. Visą filmą lydi ispanų kompozitoriaus Alberto Iglesijo (Alberto Iglesio) sukurta muzika, padedanti išgyventi filme sukurtą laikmetį ir dvasią. 2019 m. vykusiame „Kanų festivalyje“ Alberto Iglesijo sukurta muzika jau spėjo laimėti geriausio garso takelio apdovanojimą.

Filmą „Skausmas ir šlovė“ rekomenduoju pasižiūrėti visiems, kurie domisi arba jaučia artumą su Pietų kraštų kultūra, visiems kenčiantiems nuo kūrybinės krizės, visiems, įdėjusiems daug pastangų į santykius su artimais žmonėmis ir visiems nebijantiems susidurti su drąsia Pedro Almodovaro filmų estetika.


„Skausmas ir šlovė“ anonsinis filmukas / „VLG filmai“

Filmą šiuo metu galima pasižiūrėti „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, „Multikino“ ir „Pasaka“ kino teatruose. Kino teatras „Skalvija“ šiuo filmu šiandien 21 val. užbaigia savo sezoną.


Ačiū, kad skaitėte!