Visai neseniai praūžė mūsų pirmasis queer slemo renginys, kupinas gerų vibracijų tiek iš pilnos salės, tiek iš pasirodžiusių kūrėjų pusės. Vis dėlto, žinome, jog dėl įvairių priežasčių ne visi norintieji galėjo sudalyvauti šiame išskirtiniame pasirodyme. Taigi, norime suteikti galimybę susipažinti su pirmosios vietos nugalėtojos – Julijos Baublinskaitės – renginio metu skaityta poezija. Tikimės, jog tai paskatins ir patiems sudalyvauti ateityje – tiek kaip žiūrovams, tiek kaip atlikėjams!
#1
Nepatikėsi
Bet viduje jaučiu siaučiančią liūtį
Tu audra
Prasidedi gerklėje
Viesulais šalto vandens lašų brauniesi
Tarp balso stygų
Keliauji žemyn
Slenki iki skrandžio ir žarnų
Užlipi šonkauliais
Ir kriokliais teki į plaučius
Kurių alveolės prisipildo tvenkiniais vandens lelijoms
O iš plaučių šauni į galvą
Skverbiesi kapiliarais, limfagyslėmis ir nervais
Kol smegenis užlieja nesuskaičiuojami tavęs upeliai
Ir kaukolės ertmė tampa ežeru
Jis vėl išsilieja
Per akiduobes
Per nosį
Per ausis ir burną
Ir tu geri lietų iš mano lūpų
O tavo rankose skleidžiasi bijūnai
Manyje griaudėja pasaulinis tvanas
Pilki debesys siaučia širdies ertmėse
O stuburo slanksteliuose banguoja cunamiai
Mes kvėpuojam drėgnu oru
Ir ištirpstam
Į laiką
Į erdvę
Į rūką
#2
Tu sutrupėjęs
Sulūžęs
Dantytais kraštais
Kaip skilęs porcelianas
Mėlynais raštais
Atitraukus sekcijos stiklą
Iškritęs puodelis iš močiutės servizo
Ant grindų cinamoninės arbatos bala
Ir tavo šukės
Tu šypsaisi per skausmą
Per tuštumą
Ją ignoruoji ir taip netyčia
Apgauni kitus
Užpildai pokalbius ir mintis
Cinamonu
Bet
Priėjus arčiau
Kai kvėpuojant stiklą aptraukia garas
Puodelis dūžta.
Mokausi gerti arbatą
Nenusideginus liežuvio.
#3
Kai ilgiuosi tavęs
Pro pirštų galiukus
Ima skverbtis šaltis
Rankos apledėja pabudus
Iš sapno
Apie elektrą
Tavo akių
Keliais šimtais voltų
Sukrečiančių širdį
Kai jos taip arti manųjų
Jog
Rodos
Pabučiuos
Ir aš savom akim
Siųsdama elektrą
Tuomet
Beveik išdrįstu
Sušvelninti ilgesio tirtėjimą
Ir po šoko gaudydama orą
Iškvėpti
“Myliu”
#4
Nemėgstu žolelių arbatų
Jos ant liežuvio palieka
Darganas rudens
Ir gerklės skausmo kartumą;
Ir visgi
Kai mėtų šlapdribą
Bučiniu saldini tu
Garuose nušvinta
Rožiapirštė aušra Homero
Pamirštu slogą
Pro lapelių sūkurius
Lyg per apmusijusį stiklą
Žvelgdama į tavo
Raibuliuojančias rankas
Bites
Puodelyje dūzgiančias
Rausvą cukrų;
Ir mėtos taip
Tampa skanesnės
